Turinys
Po šimtmečių viešpatavimo, pilietinių karų ir pereinamojo laikotarpio vyriausybių Afrikos tautos pasiskirstė į skirtingus valdymo tipus. CŽV „World Factbook“, CŽV svetainėje, pateikiama informacija apie visų pasaulio šalių, įskaitant Afrikos žemyno valstybes, visuomenes, ekonomiką ir vyriausybes. Daugelis Afrikos šalių tapo nepriklausomomis respublikomis, kurių vyriausybių autoritarizmas skiriasi. Kai kurios šalys turi kitokias valdymo formas, pavyzdžiui, monarchiją. Tačiau kai kurie kiti po daugelį metų trukusio pilietinio karo vis dar yra pereinamojo laikotarpio vyriausybės.
Respublikos
Pagal CŽV „World Factbook“ svetainę daugiau nei du trečdaliai Afrikos šalių yra respublikos. Tokia valdymo forma žmonės savo atstovus renka balsuodami. Afrikos šalyse respublikų savybės skiriasi, kaip ir autoritarizmo lygis. Kai kuriose šalyse valstybiniame aparate dominuoja tik viena politinė partija ar lyderis. Tačiau kitose kultūrose, pavyzdžiui, Angoloje ir Kamerūne, rinkimuose varžosi kelios politinės partijos, siekiančios įgyti vyriausybės įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios kontrolę.
Monarchijos
Daugelis Afrikos šalių yra monarchijos, kuriose paveldimas karalius ar karalienė veikia kaip valstybės vadovas. Šioje valdžios sistemoje monarchas gali būti absoliutus arba apribotas konstitucijos, tai yra konstitucinės monarchijos. Afrikos žemyne Lesotas, Marokas ir Svazilandas yra monarchijos, pirmosios dvi konstitucinės monarchijos.
Pereinamojo laikotarpio vyriausybės
Pilietiniai karai tarp sukilėlių grupių Vakarų Afrikoje, vadinamų „Afrikos Kyšuliu“, sukėlė tautas, turinčias pereinamojo laikotarpio vyriausybes. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Eritrėja, autonominis regionas, atsiskyręs nuo Etiopijos, turi pereinamojo laikotarpio vyriausybę. Kita vertus, Somalį valdė silpna pereinamojo laikotarpio vyriausybė, nes karinis diktatorius Mohammedas Siadas Barre'as buvo nuverstas 1991 m.
Kitos formos
CŽV pasaulio faktų knygoje taip pat kalbama apie kitas vyriausybės formas, esančias Afrikos šalyse, pavyzdžiui, karinę chuntą, valdančią šalį (Mauritanijoje, Šiaurės Afrikoje), konstitucinę demokratiją (Ganoje, Siera Leonėje), parlamentinę demokratiją (Zimbabvėje), ir „Jamahiriya“ (iš arabų kalbos - „masių valstybė“), kuri buvo Libijos valdymo forma, nors CŽV svetainėje nurodoma, kad Libija yra autoritarinė valstybė; nuo Muammaro Gaddafi mirties 2011 m. Libija yra laikinojoje vyriausybėje. Galiausiai, Vakarų Sacharos teritorija buvo neterminuota daugiau nei 30 metų, po ilgų Ispanijos kontrolės metų. Marokas ir sukilėlių grupės nori kontroliuoti šią teritoriją.
