Turinys
Ant vienuolės galvos nešiojamas audinio gabalas žinomas kaip šydas. Jį galima rasti įvairių formų, dydžių ir spalvų, jis gali nurodyti skirtingus dalykus. Šydo naudojimas yra Biblijos įsakymas, kuriame parašyta: „Kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja plika galva, negarbina jos galvos“ (1 Korintiečiams 11: 3).
Skirtingos spalvos
Šydų spalva skiriasi, nes šis skirtumas simbolizuoja vienuolyno hierarchiją. Vienuolės, dėvinčios baltus šydus, vis dar mokosi ir dar nėra davusios skaistybės ir atsidavimo įžadų. Juodas šydas nurodo vienuolę, kuri jau davė iškilmingus įžadus ir todėl iš tikrųjų priklauso vienuolyno tvarkai. Šydo stilius labai priklauso nuo vienuolyno narių įpročio. Stereotipas, kad vienuolė apsirengusi juodai su juodu šydu, jų visų neapima. Ši suknelė daugiausia susijusi su benediktinų, pranciškonų ir dominikonų ordinais.
Skirtingos formos
Vualiai paprastai būna ilgi galvos apdangalai, kurie visiškai uždengia moters plaukus ir kabo aplink pečius bei nugarą, nors jų ilgis skiriasi, atsižvelgiant į vienuolyno įprotį. Tam tikros katalikų vienuolių sektos skiriasi savo šydu. Pavyzdžiui, XVII amžiuje buvo grupė, vadinama Labdaros dukterimis, kurios nariai dėvėjo galvos apdangalus, vadinamus kornetomis. Šiuos šydus taip pat įprastai dėvėjo paprasti žmonės, o labdaros dukterys priėmė kaip būdą sutapti su žmonėmis bendruomenėje. Kornetė susideda iš balto audinio, kuris yra lyginamas ir sulankstomas į viršų.
Šydo alternatyvos
Kai kurios vienuolės nusprendžia nešioti skarą ant galvos, o ne tradicinį šydą. Motina Teresė yra žymiausias pavyzdys. Ji ir jos vienuolės, labdaros misionierės, dėvėjo mėlynos ir baltos spalvos šaliką.
Šiuo metu kai kurios vienuolės nusprendžia vengti šydo ir mieliau dėvi įprastus drabužius, nes tai leidžia artimesnį ryšį su bendruomene, panašų į labdaros dukterų ideologiją.
Šydo paskirtis
Šydas yra katalikų religinės bendruomenės paklusnumo simbolis. Ją vartodamos moterys skiriasi nuo religijai atsidavusių vyrų, kuriems nereikia jos aptarti. Šydas nurodo kuklumą, vienodumą ir nepilnavertiškumą vyrų atžvilgiu, kuriems nereikia ribotis melstis, skirtingai nei moterims.