Turinys
Retorika yra menas gerai kalbėti ir rašyti viešai. Pirmą kartą jis buvo naudojamas Senovės Graikijoje, kur retorikai naudojo įtikinamą kalbėjimo ir rašymo galią, norėdami paveikti kitus savo mąstymo būdais. Senovės retorikos meną vėliau perėmė romėnai ir jis vis dar naudojamas viešose kalbose ir šiuolaikinio švietimo rašymo kursuose. Retorinį trikampį iš pradžių įvedė Aristotelis.
Retorinio trikampio kilmė
Retorinį trikampį Aristotelis pristatė savo veikale „Retorika“. Pasak jo, retorikos tikslas yra įtikinti kitus argumentais ir, apeliuojant į jų emocijas, paveikti jų mintis. Aristotelis išvardija tris retorikos tipus: politinį diskursą, teismo ar teisinį įtikinėjimą ir epideminį ar apeiginį diskursą. Kiekvienoje retorikos rūšyje naudojami trys retorinio trikampio, dar vadinamo Aristotelio triada, elementai: etosas, patosas ir logotipai.
Ethos
Etosas reiškia kalbėtojo ar rašytojo, kuris bando įtikinti, personažą ar buvimą. Autorius turi turėti (arba, atrodo, turi) patikimą argumentą ir pasirodyti esąs patikimas asmuo. Jei argumentas yra techninis ar reikalauja specialių žinių, kalbėtojas turi nustatyti savo, kaip eksperto, poziciją. Jei asmuo nėra patikimas ar patikimas, visuomenė nematys jūsų argumento ir jo neįtikins. Kalbėtojas taip pat turėtų naudoti situacijai tinkamą balso toną, jei nori, kad pristatymas būtų efektyvus.
Patosas
Pathosas nurodo auditorijos vaidmenį retorinėje situacijoje. Argumentas turi patikti auditorijos emocijoms ar vertybėms, jei jis yra veiksmingas. Retorika turi skatinti skaitytojo ar klausytojo vaizduotę. Pranešėjas ar autorius turi ugdyti empatiją auditorijai. Tačiau kalbėtojas turi būti atsargus, kad nepasirodytų manipuliuojantis ir rizikuotų prarasti savo etosą, patikimumą visuomenei.
Logotipai
„Logos“ nurodo paties argumento logiką. Retorinis tekstas turi būti struktūrizuotas aiškiai ir logiškai. Jei argumentas yra nelogiškas ir painus, visuomenė negalės juo vadovautis. Nepaisant kalbančiojo charizmos, jei jo argumentą sunku suprasti, vargu ar jis įtikins savo klausytojus. Logiškas ir lengvai suprantamas tekstas turi daug didesnę įtaką visuomenei. Nelogiškas argumentas gali paveikti visuomenės požiūrį į kalbėtoją, sumenkinti jo etosą, jo patikimumą.
