Turinys
Medvilnės verpimas anksčiau buvo šeimos renginys. Procesas užtruktų ilgai ir reikalingas visų bendradarbiavimas. Buvo trys esminiai išradimai, kurie pakeitė pasaulio požiūrį į verpimą. Du iš pirmųjų išradimų - smagratis ir hidraulinės staklės - sukūrė įdomias technikas ir pagerino gamybą, tačiau 1779 m. Mechaninės staklės sujungė šių dviejų gaminių pastangas ir amžinai pakeitė medvilnės verpimą.
Prieš mechanines stakles
Verpimo siūlai buvo kur kas dažnesni nei medvilnė, kol nebuvo išrasti verpimo gaminiai. Procesas prasidėjo tuo, kad kažkas karštavo pluoštus, ty juos sutvarkė lygiagrečiomis eilėmis. Po to pluoštas buvo susuktas į virvelę. Tada, naudodamas stakles, kažkas virvę pavertė audiniu. Šis procesas buvo daug laiko reikalaujantis ir negamino daug produktų.
Hidraulinės staklės
Richardas Arkwrightas išrado hidraulines stakles, pagrįstas Thomaso Highso išradimu. „Arkwright“ išradimas pridėjo vandens rato galią į stakles - mašiną, kuri padidino tekstilės gamybą, judindama medvilninius siūlus per trijų ritinėlių sistemą, kuri greitai iš eilės suvyniojo medvilnę. Tai sukėlė medvilnės tempimą ir sumažino jos storį. Proceso pabaigoje medvilnė įgis daugiau jėgų.
Smagratis
Padauginus žmogaus atlikto darbo kiekį iš aštuonių, pervežimo kilpos sukėlė revoliuciją medvilnės pramonėje 1760-aisiais. Jamesas Hargreavesas išrado mašiną 1764 m. Tomis pačiomis pastangomis, kurias naudojo hidraulinės staklės, verpimas sumažino skaičių reikalingi darbuotojai. Vietoj to, kad klasikinį procesą atliktų aštuoni žmonės, mašina tai atliktų vietoje, greičiau ir organizuotiau.
Mechaninės staklės
Samuelis Cromptonas perėmė smagračio idėjas ir hidraulinių staklių struktūrą ir sujungė jas į mechanines stakles. Angliškas pavadinimas reiškia perėjimą tarp dviejų išradimų, lyginant jį su kumelės ir asilo sukryžiavimu mului gimti. Dėl šio derinio atsirado itin efektyvi mašina ir iki 1900 m. Jis išliko labiausiai paplitęs medvilnės verpimo būdas.
