Turinys

• Normalus kvėpavimas
• Kvėpavimo variacijos tarp skirtingų amžių
• Veiksniai, kurie mažina kvėpavimo dažnį
• Veiksniai, didinantys kvėpavimo dažnį
• Veiksniai, sukeliantys nereguliarų kvėpavimą
• Veiksniai, sukeliantys dusulį
• Kvėpavimo sustojimas

Suaugusieji paprastai kvėpuoja nuo 12 iki 20 kartų per minutę. Variacijos paprastai būna kvėpavimo metu ir gali apimti tylaus kvėpavimo, atodūsio, sunkaus kvėpavimo ir pauzių laikotarpius. Kvėpavimo greitis priklauso nuo jūsų amžiaus, sveikatos būklės, susijaudinimo lygio, tinkamumo ir kitų veiksnių.

Normalus kvėpavimas

Kvėpavimo variacijos tarp skirtingų amžių

Naujagimiai iki vienerių metų kvėpuoja labai greitai, maždaug 30–60 kartų per minutę. 2–3 metų vaikai kvėpuoja 24–40 kartų per minutę. Nuo 3 iki 6 metų - 22–34 kartus. Nuo 6 iki 12 metų normalus kvėpavimas yra 18–30 kartų per minutę, o paaugliai sulėtėja iki 12–15 įkvėpimų. Senyvo amžiaus žmonių kvėpavimo dažnis yra maždaug toks pat kaip ir suaugusiųjų, o vyresnio amžiaus žmonių kvėpavimo pokyčius dažniausiai lemia su amžiumi susijusios ligos, fizinio pajėgumo praradimas ir kitos sveikatos problemos, o ne tiesiogiai susiję su procesu. senėjimas

Veiksniai, kurie mažina kvėpavimo dažnį

Kvėpavimo dažnis paprastai sumažėja, kai pacientui veikia raminamieji ar anestetikai. Tai taip pat gali nutikti perdozavus vaistus, tokius kaip barbitūratai ar psichotropiniai vaistai.

Veiksniai, didinantys kvėpavimo dažnį

Kvėpavimo greičio padidėjimą dažnai lemia fizinis krūvis, kvėpavimo takų ligos, mažinančios kraujo prisotinimą deguonimi, mažas oro kondicionavimas dideliame aukštyje, panikos sutrikimai ar stresas. Dažnai pacientas linkęs kvėpuoti negiliai, todėl išleidžiama daugiau energijos vien tam, kad kūno deguonies poreikis būtų ramybės būsenoje. Labai sergantys pacientai kvėpuoja giliau, garsiau ir greičiau nei įprasta. Kvėpavimas skamba taip, lyg pacientas giliai atsidustų.

Veiksniai, sukeliantys nereguliarų kvėpavimą

Intrakranijinis slėgis dėl ligos ar traumos gali sukelti nereguliarų kvėpavimą su pertraukiamu kvėpavimo sustojimu. Cheyne-stokes įkvėpimai yra nedideli, itin seklūs įkvėpimai, kurių gylis ir greitis didėja, o vėliau vėl mažėja, pasibaigiant apnėja ar ilgais kvėpavimo sustojimais. Šis kvėpavimo būdas būdingas sunkiai sergantiems ar nepagydomai sergantiems pacientams.

Veiksniai, sukeliantys dusulį

Kvėpavimo pasunkėjimas ir kvėpavimo sustojimas dažnai pasireiškia pacientams, sergantiems lėtinėmis plaučių obstrukcijos ir širdies nepakankamumo ligomis. Simptomai nepalengvėja net pacientui esant ramybės būsenoje. Norint sumažinti paciento kvėpavimo sunkumus, gali prireikti mechaninių respiratorių.

Kvėpavimo sustojimas

Apnėja yra staigus kvėpavimo sustojimas. Apnėjos metu kvėpavimas staiga sustoja ir gali būti 10–40 sekundžių laikotarpiai, per kuriuos kvėpavimas nėra atliekamas. Tai dažnai įvyksta miegant, dėl viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos, ypač gerklėje ar nosies kanaluose. Apnėja gali dramatiškai sumažinti deguonies kiekį kraujyje ir net sukelti mirtį. Apnėja dažnai kontroliuojama naudojant mechaninius respiratorius ir CPAP bei Bi-PAP aparatus, kurie padeda priversti orą praleisti kliudomais keliais arba padeda susilpnėjusiems kvėpavimo raumenims.