Turinys
Paprastai Kosta Rikos šokiai gyvuoja šimtus metų. Kai kuriuos stilius įtakoja europietiška ir afrikietiška muzika ir formos, tačiau kai kuriuos seniausius tradicinius šokius sukūrė ir praktikavo ikikolumbiniai vietiniai Kosta Rikos gyventojai. Nors šokiai dažnai būna šventiniai ir įdomūs, daugelis jų naudojami pasakojant istoriją ir išsaugant praeitį, legendas bei kultūrą.
„Punto guanacasteco“
„Punto guanacasteco“ yra populiariausias ir tradicinis Kosta Rikos kultūros šokis. Šio šokio metu vyrai ir moterys dėvi tradicinius šventinius drabužius, įskaitant blizgančius sijonus ir šalikus moterims bei kaubojų kepures vyrams. Punta guanacasteco pasakoja apie kuklias merginas ir tiesius berniukus. Paprastai tai daroma koncentriniais ratais, moterys yra vidiniame, o vyrai - išoriniame.
La yeguita ir diablitos
Kitas Kosta Rikos šokis „la yeguita“ reiškia „mažoji kumelė“. Tai tradicinis, pusiau religinis šokis, kuriame šokėja rengiasi kaip arklys. Kiekvienų metų gruodžio 11 ir 12 dienomis ankstyvą rytą priešais Gvadalupės Mergelę vyksta jeguitos šokiai. Kitas pusiau religinis šokis yra diablitos, rengiamas kaimo bendruomenėse ir tarp vietinių susirinkimų. Diablitai trunka keturias dienas, per kurias bendruomenės vyrai perdaro ispanų atvykimą ir čiabuvių bei atvykėlių konfliktus.
Suin criollo
Suin criollo yra unikalus Kosta Rikos šokis, kilęs iš Šiaurės Amerikos sūpynių n judesių. Sūpynių laipteliai buvo pritaikyti Kolumbijos kumbijai ir dėl to gimė sui criollo. Šokis buvo laikomas pavojingu ir prieštaringai vertinamu, todėl daugumoje Kosta Rikos šokių salių buvo uždraustas.
Chorotega
Į tradicinius chorotegų šokius įeina atitinkamai „danza del sol“ ir „danza de la Luna“, saulės ir mėnulio šokiai. Jie dažnai atliekami turistams ir praeiviams bei pasakoja apie tradicinį folklorą. Daugelis jų pasakoja kavos augintojų, mėgėjų istorijas ir legendas bei senas pasakas.
