Turinys
Kritusių pėdų sindromas taip pat vadinamas tiesiog pakabinama pėda. Tai būklė, kai negalima judinti kojos aukštyn ar į šoną. Pasak Mayo klinikos, „šį sindromą sukelia raumenų, esančių žemiau kelio, silpnumas ar paralyžius, susijęs su kojos priekinės kėlimo judesiu“. Tai dažnai sukelia kančias lipant reljefu ar laiptais. Priežastys gali būti įvairios, o tai gali apsunkinti gijimą.
Įtvarai ir atramos
Breketai ir įtvarai dažnai yra pirmieji prietaisai, naudojami bandant išgydyti nukarusias kojas. Paprastai jie telpa į bato vidų ir padeda kulkšnies, laikydami jį fiksuotoje padėtyje.
Terapija
Kineziterapija yra dar vienas įprastas būdas padėti išgydyti sindromą. Tai ne tik padeda stiprinti raumenis aplink kulkšnį, bet ir sąnarių lankstumą.
Nervai
Nervų kurstymas gali padėti išgydyti nukarusias kojas. Elektroninė stimuliacija naudojama fibriniam nervui, kuris padeda pakelti pėdą. Baterijomis varomus treniruoklius galima pastatyti kojos viduje arba išorėje, tiesiai po keliu.
Chirurgija
Nuleistą pėdą gali sukelti išvaržos diskas, kuris suspaudžia nervą, kuris padeda valdyti pėdos galą. Tokiu atveju gali būti rekomenduojama atlikti bendrą chirurginę operaciją ar diskektomiją, kuri yra išvaržos pašalinimas, padedantis sumažinti nervų spaudimą.
Priežasties diagnozavimas
Nukritusios pėdos priežastis dažnai galima diagnozuoti atlikus fizinį egzaminą, kurį atlieka gydytojas. Kiti būdai yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba elektromiografija (EMG).
