Turinys
Segregacija visą laiką atskiria visuomenės dalis. Merriam Webster žodį „atskirti“ apibrėžia kaip „atskirti ar atskirti nuo kitų ar bendros masės“. Išsiskyrimas retai duoda naudos, tačiau tai priverčia grupę jaustis prastesne nei dauguma gyventojų. Istorijoje įprasta segregacijos forma yra rasė. Tačiau tai gali būti ir religijos, klasės ar lyties forma.
Rasinė segregacija
Jungtinėse Amerikos Valstijose rasinė segregacija tarp kaukaziečių ir afroamerikiečių išliko daugiau nei šimtmetį po to, kai konstitucijos 13, 14 ir 15 pakeitimai, panaikinę vergiją, suteikė afroamerikiečiams pilietybę ir teisę balsuoti. Nors Vakarų pasaulyje nebėra didelio masto rasinės segregacijos, mažesnės žmonių grupės vis tiek taip mąsto.
Religinė segregacija
Religinė segregacija gali įvykti, kai vyriausybės skiria vienos religijos persvarą kitai. Antrojo pasaulinio karo metu Adolfas Hitleris vykdė žiaurią segregaciją prieš žydus. Jo neapykanta taip nugalėjo šią religiją, kad ji sistemingai tęsė naikinimą. Per visą istoriją galima įžvelgti religinį nepakantumą. Tai galite pamatyti ir krikščionių apaštalų išnaikinimo metu beveik prieš du tūkstančius metų.
Klasių atskyrimas
Pasak Del Maro koledžo sociologijos profesoriaus Russello Longo, jo socialinė klasė daro įtaką jo galimybėms gauti gerą darbą, sveikatos draudimą ir baigti kolegiją. Visuomenė suteikia mums galimybę gyventi žemesnėse, vidurinėse ar aukštesnėse klasėse. Galbūt ne sąmoningai, tokio tipo segregacija dažnai įvyksta visuomenėje. Segregacija, kur socialinė klasė sustiprina nelygybę, atskirdama turtinguosius nuo vargšų.
Lyčių segregacija
Lyčių segregacija įvyksta, kai žmones tiesiog skiria jų lytis. Kartais toks išsiskyrimas gali pasirodyti naudingas, pavyzdžiui, turėti atskirus vonios kambarius vyrams ir moterims. Tačiau kitu metu atskyrimas gali būti žalingas. Pavyzdžiui, moterys JAV neturėjo teisės balsuoti iki 1920 m. Šio tipo segregacija ne tik išsiskiria dėl lyties, bet ir priskiria jas žemesnėms už kitas.
