Turinys
Vėžliai yra šaltakraujai vandens ropliai, kuriems būdingas kietas apvalkalas, kurį jie nešasi ant nugaros, o tai veikia kaip apsauga nuo plėšrūnų. Aštrus antgalis naudojamas pjauti ir sulaužyti paviršius. Vėžliai, vienas iš seniausių žinomų padarų, datuojami daugiau nei prieš 200 milijonų metų. Šiuo metu jiems gresia žmonių įtaka, ypač medžioklės veikla.
Anatomija
Vėžlio kvėpavimo sistema eina iš burnos į plaučius. Burna įkvepia deguonį, kuris eina per ryklę ir praeina pro glotus. Gaktikaulis, nedidelis praėjimas iškart po ryklės, veikia kaip barjeras tarp ryklės ir gerklų ir neleidžia jūros vandeniui patekti į plaučius. Po gerklės yra trachėja, kuri veda į bronchus, vėliau padalijama į du bronchų vamzdelius, sujungtus su plaučiais. Vėžlių plaučiai yra ant kitų gyvybiškai svarbių organų, tiesiai po apvalkalu.
Kvėpavimas
Burna siurbia deguonį, kuris praeina per visą sistemą, kol pasiekia plaučius. Kiti gyvūno organai kvėpavimo metu daro spaudimą plaučiams, veikia kaip silfonas ir išmeta anglies dioksidą atgal į kvėpavimo sistemą. Plaučiai gali būti pripūsti ir kaupti deguonį svyravimams ar ilgam laikui po vandeniu.
Plaučiai
Kai oras patenka į rausvus, purius plaučius, bronchų vamzdeliai išsišakoja į mažesnius vamzdelius, vadinamus bronchioliais. Jie tampa vis plonesni ir išsišakoję, kol patenka į alveoles ar alveolių maišelius, kur vyksta dujų mainai. Deguonis absorbuojamas į kraują ir išmetamas anglies dioksidas.
Adaptacijos
Skubiais atvejais jūros vėžliai gali kvėpuoti per kloaką - mažą ertmę galvoje. Lankstūs šarvuoti vėžliai gali sureguliuoti kvėpavimo dažnį, kad greičiau atsigautų po ilgų panirimų. Odiniuose vėžliuose ir paprastuose vėžliuose yra aukštas hemoglobino ir mioglobino kiekis, leidžiantis greičiau pernešti deguonį per kvėpavimo takus.
