Turinys
Depresija yra daug daugiau nei tik būti nelaimingu. Tai tikra liga, kuria serga tūkstančiai žmonių. Tai veikia nuotaiką, kūną ir mintis ir gali sukelti neviltį ir savižudybę. Smegenų neuromediatorių, ypač limbinės sistemos, kontroliuojančios emocijas, sumažėjimas yra fizinis ligos poveikis. Neurovegetaciniai simptomai yra būdingi tarp daugelio nuotaikos sutrikimų ir būdingi esant depresijos nuotaikos sutrikimams. Simptomų supratimas gali būti pirmasis žingsnis suteikiant kažkam reikalingą pagalbą, kad gyvenimas būtų teisingas.
Apibrėžimas
Neurovegetaciniai simptomai yra simptomai, sukeliantys visos visuomenės atsiribojimą. Jie apima fizinius, emocinius ir pažintinius pokyčius. Kai simptomai susijungia, kaip ir depresijos atveju, jie veikia kartu, kad dar labiau sumažėtų paciento psichinė būsena. Šios žemyn nukreiptos spiralės galima nepaisyti, kol depresija nebus ekstremali. Norint nustatyti depresijos diagnozę, mažiausiai dvi savaites turi būti bent keturi iš šių simptomų.
Miegas ir energija
Asmeniui gali išsivystyti miego sutrikimas, pasireiškiantis miego padidėjimo ar sumažėjimo simptomais. Tai gali sukelti mieguistumą, nors energijos lygis jau gali būti sumažėjęs dėl mažesnio neuromediatoriaus, ypač serotonino, kiekio.
Kaltė ir palūkanų lygis
Tie, kurie kenčia nuo depresijos, gali nesidomėti įvairia veikla. Daugelis pacientų nustoja daryti tuos dalykus, kurie jiems labiausiai patinka, pavyzdžiui, mėgstamą hobį ar sportą. Kartu su tuo kyla stiprus kaltės ir nepakankamumo jausmas. Pacientai jaučiasi nenaudingi. Atgaila yra nuolatinė kova tiems, kurie serga šia liga.
Susikaupimas
Kitas neurovegetacinis depresijos simptomas yra nesugebėjimas susikaupti. Tai turi įtakos mokyklai, darbui ir įprastoms užduotims, pavyzdžiui, eiti į turgų ir prisiminti, ką ketinai pirkti. Tai taip pat gali padaryti pacientus neprotingus. Vairavimas automobiliu ir nesusikaupimas gali būti pavojingas pacientui ir kitiems. Polinkis į savižudybę gali prasidėti nelaimingais atsitikimais, atsirandančiais dėl nevertingumo ir susikaupimo stokos. Jei jie nebus išspręsti, jie gali sukelti minčių apie savižudybę, aptariamų 7 skyriuje.
Apetitas
Apetito sutrikimai yra vienas iš labiausiai paplitusių depresijos simptomų. Jie gali nustoti valgyti ir tapti anoreksiški ar bulimiški, priversti ir valydami įprastus darbus. Kitas apetito sutrikimo spektro galas yra maitinti depresiją ir valgyti daug.
Psichomotorinis
Kūnas yra chemiškai paveiktas depresijos. Neuromediatorių organizmas gamina ne tiek, kiek reikia optimaliam funkcionavimui. Todėl raumenys ir nervai negauna maistinių medžiagų, kad išlaikytų sveikatą ir optimalų funkcionavimą. Tai sukelia skausmą ir koordinacijos bei kitų motorinių įgūdžių problemas. Psichomotoriniai simptomai taip pat gali pabrėžti sumažėjusį norą užsiimti tokia veikla kaip poilsis, o tai paprastai pagerina nuotaiką.
Savižudybė
Jei pacientui diagnozuojamas depresijos nuotaikos sutrikimas, pagrįstas mintimis apie savižudybę, gali būti, kad pasiekta daugelis kitų simptomų. Svarbu stebėti savižudybę, kol simptomas išnyks.
