Turinys
Kiekviena akademinė disciplina, pradedant literatūra ir istorija, baigiant sociologija ir teologija, turi priešingas teorijas ar „sroves“, tai yra skirtingas perspektyvas, iš kurių galima tirti dalyką. Psichologija, proto tyrimas, turi šimtus teorijų ir potemių, tačiau įmanoma nustatyti šešias pagrindines minties mokyklas, kurias privalo žinoti kiekvienas disciplinos studentas.
Funkcionalizmas
Funkcionalizmas turi didžiausią įtaką tarp šiuolaikinės psichologijos teorijų. Ši grandinė bando apibūdinti mintis ir tai, ką jie daro, nekvestionuodami, kaip tai daro. Funkcionalistams protas primena kompiuterį, o norint suprasti šiuos procesus, reikia pažvelgti į programinę įrangą (ką ji veikia), nesuprantant aparatinės įrangos (kuri leidžia viską padaryti).
Geštalto psichologija
Pagal šią srovę žmogaus protas veikia interpretuodamas duomenis vadovaudamasis įvairiais dėsniais, taisyklėmis ar organizavimo principais, dalinę informaciją paversdamas visuma. Pavyzdžiui, jūsų protas gali aiškinti eilučių eilę kaip kvadratą, net jei jos nėra visos, nes tarpai yra užpildyti. Geštalto psichologai šią logiką taiko problemų sprendimui, kad padėtų pacientams.
Psichoanalizė
Psichoanalitinė teorija, kilusi iš Sigmundo Freudo, paaiškina žmogaus elgesį pasąmonėje. Freudas pasiūlė, kad instinktas ieškoti malonumo, kurį jis apibūdino kaip seksualinį pobūdį, yra žmogaus vystymosi šaknis. Net vaikų vystymasis, anot jo, yra susijęs su pagrindiniais žingsniais atrandant šį malonumą tokiais veiksmais kaip žindymas krūtimi ir tuštinimasis, ir sutelkdamas dėmesį į tai atkreipė dėmesį į nenormalų suaugusiųjų elgesį.
Biheviorizmas
5-ajame dešimtmetyje B. F. Skinneris atliko bandymus su gyvūnais, tokiais kaip žiurkės ir balandžiai, parodydami, kad jie pakartojo tam tikrą elgesį, siedami juos su atlygiu maisto pavidalu. Bihevioristai mano, kad elgesio stebėjimas, o ne bandymas analizuoti paties proto veikimą, yra raktas į psichologiją. Tai atveria discipliną eksperimentiniams metodams, kurių rezultatus galima pakartoti taip pat, kaip ir bet kurį kitą mokslinį metodą.
Humanistinė psichologija
Humanistai moko, kad norint suprasti psichologiją būtina pažvelgti į kiekvieno žmogaus motyvaciją. Abraomo Maslowo „poreikių piramidė“ yra šio požiūrio pavyzdys: poreikių sistema, tokia kaip maistas, meilė ir savigarba, lemia žmogaus elgesį įvairiose srityse. Jų patenkinimas sukelia pasitenkinimo savimi jausmą ir išsprendžia psichologines problemas.
Pažintinis
Kognityvinė psichologija vadovaujasi biheviorizmu suprasdama protą per mokslinius eksperimentus, tačiau skiriasi tuo, kad sutinka, jog psichologai gali tirti ir suprasti vidinius proto veikimus ir jo procesus. Ji atmeta psichoanalizę, nes mano, kad šios srovės teorijos yra subjektyvios ir jų negalima moksliškai analizuoti.
