Turinys
- Etapų teorijos patikimumas
- Artimiausio vystymosi zona (ZDP)
- Kalba ir mintis lavinamos atskirai
- Kiti akcentuoti dalykai
Levas Vygotskis gimė 1896 m., Studijavo teisę Maskvos universitete. 1924 m. Pradžioje jis pradėjo dirbti evoliucinės psichologijos, švietimo ir psichopatologijos srityse. Vygotsky kalbos raidos teorijos apibūdina, kaip vaikai pradeda lavinti kalbos ir bendravimo įgūdžius kartu su vidine kalba. Nepaisant kritikos, jo teorijas lengva suprasti.
Etapų teorijos patikimumas
Vygotskio kalbos raidos teorija pateikia patikimą kalbos įgijimo ir vartojimo paaiškinimą. Ši teorija skirstoma į natūralųjį arba primityvųjį etapą, kai kūdikis triukšmauja ir negalvoja apie žodžius. Naivios psichologijos etape vaikas išmoksta žodžių prieš jų reikšmę ir funkciją. Atliekant išorines operacijas, vaikas gali susieti žodžius su išoriniais objektais, pavyzdžiui, su švietimo išteklių kortelėmis. Pastarasis yra vidinio augimo etapas, kai vaikas patenka į paskutinę raidos stadiją. Psichikos procesai gali būti užbaigti kalboje, tačiau be žodžių. Pavyzdys būtų mintyse skaičiuoti objektus, o ne garsiai sakyti skaičius.
Artimiausio vystymosi zona (ZDP)
Viena iš kalbų raidos ir kitų Vygotsky pasiūlytų psichologijos teorijų idėjų, kurios labiausiai paveikė kitus mokslininkus, yra artimiausio vystymosi zona (ZDP). Tai rodo, kad studentas gali išmokti, jei turi reikiamą pagalbą. ZDP yra Vygotsky įsitikinimo, kad kalba eina anksčiau nei mintis, atšaka. Kalba turi būti perduodama remiantis mintimi ar koncepcija, kurią reikia suprasti. Artimiausio vystymosi zona yra svarbus mokymo klasėje aspektas.
Kalba ir mintis lavinamos atskirai
Viena pagrindinių Vygotsky teorijų kritikos yra ta, kad jos atskiria kalbos ir minties raidą. Daugelis psichologų mano, kad abu vystosi lygiagrečiai, o ne atskiromis juostomis. Pavyzdžiui, vaikas žino, kas yra kamuolys, kol jis gali ištarti žodį „kamuolys“. Tėvai gali paprašyti vaiko surasti kamuolį ir jis galės pasiimti teisingą daiktą, kol jis teisingai pasakys atitinkamo daikto pavadinimą. Tai yra pastaba, prieštaraujanti Vygotskio teorijai, kad sakytinis žodis turi būti įgytas, kol „rutulinė“ mintis ar koncepcija gali vystytis.
Kiti akcentuoti dalykai
Vygotskio kalbos teorijos pateikiamos bendromis eilutėmis ir nėra labai gerai paaiškintos. Viena to priežasčių yra ta, kad jis mirė būdamas 37 metų. Be to, mokslininko teorijos labai grindžiamos kultūrine įtaka. Suprantama, kad būtent kultūra padeda individui mokytis ir kuri apima kalbą ir tobulėjimą. Vygotsky sako, kad tik nedidelė kalbos ir raidos dalis atsiranda dėl biologinių veiksnių. Šiuolaikiniai psichologai atmeta šią mintį, kad kultūros įtaka vaidina svarbiausią vaidmenį kalbos raidoje.
