Turinys
Tyrinėdamas temą, pavyzdžiui, televizijos tendencijas ar vaistus nuo diabeto, mokslininkas gali pasirinkti du tyrimo metodus: kokybinį ir kiekybinį. Kokybinis tyrimas remiasi žodžiais, paaiškinančiais tyrimo rezultatus, kurie gali pasitelkti interviu ar tikslines grupes. Kiekybiniai tyrimai apima hipotezės sukūrimą ir statistikos nustatymą, siekiant paaiškinti tyrimo rezultatus. Kiekybinių tyrimų naudojimas turi daug privalumų. Pavyzdžiui, kiekybiniai tyrimai leidžia tyrėjui objektyviai detalizuoti įrodymus. Tačiau kiekybiniai tyrimai turi ir trūkumų.
Analizuokite
Kokybiniai tyrimai yra paremti konkrečiais įrodymais, o ne apibendrintais tyrimais. Pavyzdžiui, kokybiniai tyrimai leidžia tyrėjui panaudoti atvejo analizę, kad būtų galima parodyti reiškinį. Duomenų rinkimas pagrįstas dalyvių prasmėmis, o ne objektyvesniu statistikos rinkimu. Kokybiniai tyrimai dažnai apima palyginimus.
Objektyvumas
Kokybiniai tyrimai linkę tyrėją pasinerti į tyrimo temą. Pavyzdžiui, tyrėjas, naudodamas kokybinius tyrimus, gali atlikti išsamius interviu, bendrauti su dalyviais ir pasikliauti savo pačių pastebėjimais. Tyrėjas, naudodamas kiekybinius tyrimo metodus, lieka atskiras nuo tiriamojo. Tyrėjas, atlikdamas tyrimą, išlieka objektyvus. Užuot atlikęs išsamius interviu, tyrėjas gali naudoti analizę ir klausimynus, kad patikrintų hipotezę. Kiekybinių tyrimų naudojimo pranašumas yra tas, kad tyrėjas išlieka objektyvesnis įrodinėdamas ar neįrodydamas hipotezės.
Laiko sunaudojimas
Tiek kiekybinius, tiek kokybinius tyrimus reikia planuoti prieš atliekant ar analizuojant tyrimą. Tačiau kiekybiniai tyrimai apima daugiau planavimo, o tai tampa trūkumu. Pavyzdžiui, prieš renkant bet kokius duomenis, visi tyrimo aspektai turi būti kruopščiai suplanuoti. Mokslininkui reikalinga konkreti hipotezė ir jis turi žinoti atliekamų tyrimų tipą, pavyzdžiui, klausimynus ir testus. Atliekant kokybinius tyrimus, formatas dažniausiai atsiranda vystantis tyrimui.
Duomenų kontrolė
Kiekybinis tyrimas priklauso nuo duomenų ir apima hipotezės patikrinimą, tačiau jame gali trūkti kontekstinių detalių. Pavyzdžiui, tyrėjas nepateikia išsamaus aprašymo, kai naudojasi kiekybiniais tyrimais. Užuot įrodęs hipotezę, tyrėjas remiasi skaičiais ir statistika. Pavyzdžiui, tyrinėtojas, tiriantis vaistus nuo diabeto, gali užfiksuoti, kiek kartų tyrimo dalyvis pamiršo išgerti vaistus, bet ne išsamią informaciją apie tai, kas įvyko per dalyvio dieną, kad jis pamirštų vartoti vaistus nuo diabeto.
