Turinys
Dirvožemis skirstomas į tris pagrindines kategorijas: sunkus, vidutinis ir lengvas. Smėlingas dirvožemis dėl lengvos ir grūdėtos tekstūros priklauso lengvų dirvožemių kategorijai. Sodinant žolę ant smėlingo dirvožemio, Purdue universitetas rekomenduoja dažnai, bet lengvai laistyti, nes vandens poras iššvaistys akytas dirvožemis. Nelaistykite dar kartą, kol žolėje nebus pirmųjų sausumo požymių.
Tekstūra
Smėlingas dirvožemis susideda iš mažų akmenų gabalėlių, kurių skersmuo yra 0,05–2 mm, ir jų akmeninė struktūra. Šis dirvožemis yra lengviausias iš visų rūšių, todėl jį veikia ir vanduo, ir vėjas, jei jame nėra augalų gyvybės. Dėl lengvos tekstūros sodininkams tai yra pasirinkimas, norintiems sumažinti kitų sunkesnių dirvožemių svorį. Būkite atsargūs pridedant smėlio į sunkesnių klasių dirvožemį, nes abiejų derinys gali sukurti sunkesnį, o ne lengvesnį dirvožemį.
Poringumas
Smėlėtas dirvožemis dėl savo didelio smėlio yra poringiausias iš visų dirvožemių, dėl kurio dažnai reikia vandens ir dėl to, kad jis greitai išdžiūsta, jis dažniausiai pelno „alkano dirvožemio“ pavadinimą. Dėl didelio poringumo smėlingas dirvožemis nėra tinkamas augalams, kuriems reikia daug dirvožemio drėgmės, nebent jis būtų apdorotas jį palaikyti padedančia medžiaga, pavyzdžiui, durpėmis. Smėlingo dirvožemio pranašumas, palyginti su kitų rūšių dirvožemiu, yra jo gebėjimas greitai sušilti pavasarį, leidžiantis anksti sodinti.
Maistinių medžiagų
Smėlingas dirvožemis yra rūgštus dirvožemis, kurį mėgsta daugelis augalų, tačiau dėl bendro maistinių medžiagų trūkumo jis pats savaime yra mažiau pageidaujamas dirvožemis. Pridėjus organinių medžiagų, pavyzdžiui, mėšlo iš sodo ar mėšlo, gausite maistinių medžiagų, kurių augalams reikia klestėti šio tipo dirvožemyje. Mišinio kiekį, kurį reikia įpilti į smėlingą dirvą, lemia augalų, kuriuos ten ketinama auginti, tipai ir tokių augalų maistinių medžiagų ir drėgmės poreikiai.
