Turinys
Nors „Nike“ būstinė yra Beavertone, Oregone, šio prekės ženklo sportiniai bateliai vartotojams visame pasaulyje gaminami šimtuose gamyklų visame pasaulyje ir niekada nebuvo gaminami gamyklose JAV. Didžiausi „Nike“ sportbačių gamintojai yra gamyklos, esančios Kinijoje, Vietname ir Indonezijoje. Dešimtys kitų šalių taip pat turi „Nike“ gamyklas, tokias kaip Malaizija, Pakistanas, Indija ir Tailandas.
„Nike“ šių gamyklų tiesiogiai neturi; Vietoj to, jie samdo gamyklos savininkus, kurie gamins sportbačius naudodami „Nike“ pateiktas medžiagas ir dizainą. Pats prekės ženklas daugiausia dėmesio skiria batų kūrimui ir, kai juos gamina gamykla, jie juos reklamuoja ir vykdo rinkodarą kuo patrauklesniu būdu.
Vieta
Medžiagos
Sportinių batų gamyba skirstoma į trijų pagrindinių teniso dalių gaminimą: viršutinę dalį, vadinamą viršutine, vidurinę, kuri yra bato dalis, kuri pagalvoja ir apsaugo pėdą ir išorinį padą, arba, kaip dauguma vartotojų tai vadina vieninteliu. Medžiagų, naudojamų kiekvienai iš šių trijų dalių, tipų ir jų derinių skirtumai lemia sportinių batelių, įskaitant „Nike“ sportbačius, tipų ir prekių ženklų skirtumus.
Avalynės vidpadis paprastai yra pagamintas iš tokių medžiagų kaip poliuretanas, „Phylon“ putplastis, „Phylite“ („Phylon“ ir gumos mišinys) ir EVA - lanksčios į putas panašios medžiagos.
Išorinį bato padą sudaro sintetinio kaučiuko mišiniai. „Nike“ sportbačiai yra unikalūs tarp kitų sportinių batelių dėl jų eksperimentavimo ir projektavimo proceso, nes kiekvienas naujas sportbačių modelis gali užtrukti iki trejų metų. Tačiau šie išsamūs tyrimai per daugelį metų „Nike“ pasiteisino - pradėjus naudoti novatorišką vidutinio pado amortizavimo sistemą, kuri iš pradžių buvo parduodama „Nike Air“ bateliuose, pasikeitė visų sportinių batų gaminimo būdas.
Ginčas
„Nike“ dažnai buvo kritikuojama dėl trečiojo pasaulio darbo jėgos naudojimo ir dėl abejotinos aplinkos apsaugos praktikos gaminant batus.
Daugelis grupių, kurios laikosi darbo sąlygų, apkaltino „Nike“ leidimą dirbti vaikus, be to, piktnaudžiaujama ir akivaizdžiai pažeidžiami įstatymai, reglamentuojantys viršvalandžius ir atlyginimus gamyklose, gaminančiose sportbačius. Nors prekės ženklas nepriklauso gamykloms ir nėra tiesiogiai atsakingas už savo darbo jėgą, didesnis gamyklos darbuotojų išnaudojimo stebėjimas privertė bendrovę aktyviau stebėti gamyklų sąlygas. Tai apėmė Visuotinio darbuotojų ir bendruomenių aljanso, grupės, skirtos padėti nešališkai vertinti darbo sąlygas, įsteigimą.
Didžiausios „Nike“ gamyklos taip pat sulaukė aplinkosaugos aktyvistų kritikos. Prekės ženklas pradėjo kelti didelį susirūpinimą aplinkosaugos klausimais, aktyviai skatindamas perdirbimą tokiomis programomis kaip „Reuse-A-Shoe“ kampanija.
