Turinys
Gręžtuvas prasideda kaip strypas, pagamintas iš patvaraus plieno lydinio. Toks kotas yra cilindro formos su lygiais galais ir paprastai turi tą patį skersmenį kaip ir baigtas grąžtas. Pirma, vienas iš plokščių galų turi būti paverstas šiek tiek pakreiptu kūginiu antgaliu. Norėdami tai pasiekti, visiškai automatizuota mašina suima strypą ir greitai sukasi (virš 1000 apsisukimų per minutę) aplink savo ašį (1 pav.). Tuo tarpu mašina nuleidžia specialią stacionarią ašmenį, kad ji tam tikru kampu paliečia plieno strypo kraštą. Pasukus objektą, ašmenys palaipsniui apvynioja grąžto galą, kol antgalyje lieka tik vienas kūgis.
Padaryti patarimą
Spiralinių griovelių darymas
Mašina nustoja sukti strypą ir perkelia jį į grąžto spiralinių griovelių pjovimo padėtį. Čia plonas diskinis pjūklas (paprastai pagamintas iš keramikos, dirbtinio deimanto ar kito kieto junginio), išdėstytas įstrižai strypo atžvilgiu ir supjaustomas mažiau nei milimetru link centro. Kai taip atsitinka, pjūklas lėtai juda lygiagrečiai koteliui, kai mašina jį lėtai sukasi, todėl išilgai grąžto išgaunamas lygus spiralinis kanalas (2 pav.). Kai pjūklas pasiekia koto galą, mašina perkelia pjūklą iš priekio, kad nupjautų antrą grąžto griovelį.
Titano danga
Kad grąžtas būtų patvaresnis, gamintojas ant viso paviršiaus prideda ploną titano nitrido (TiN) sluoksnį. Titano nitridas dažniausiai naudojamas per procesą, vadinamą „fiziniu garų nusodinimu“ (DFV). Šiame procese grąžtas dedamas į vakuuminę kamerą su kietu titano nitridu. Kai junginys kaitinamas labai žemo slėgio aplinkoje (tai yra vakuume), jis „sublimuojasi“ (eidamas iš kietos būsenos tiesiai į dujinę būseną).
Tuo pačiu metu šios dujos lėtai nusėda ant grąžto paviršiaus po vieną molekulę, kol visas jų kūnas pasidengia plona, patvaria plėvele.
