Turinys
Nors grybai ir augalai yra panašūs organizmai, skirtumai reikalauja klasifikuoti organizmus į dvi atskiras karalystes. Augalų karalystėse ir grybuose gyvena milijonai rūšių, kurios gyvena įvairiose ekosistemose, kurių gyvavimo ciklas ir fizinės savybės yra skirtingos. Skirtumus apibrėžia kiekvienos karalystės biologinė sudėtis ir ypatingos savybės.
Ląstelių sienos
Grybelinių ląstelių sienelių sudėtyje yra chitino, o augalų ląstelių sienelės dažniausiai susideda iš celiuliozės. Chitinas yra permatomas gliukozės darinys, kuris yra nepakeistas, todėl yra ideali ląstelių sienelių medžiaga. Celiuliozė yra netirpus organinis junginys, turintis didelį tempimo stiprumą, o tai reiškia, kad jis gali atlaikyti didelį stresą prieš traukiant į bet kurią kryptį.
Maisto veisimas
Augalai gali kurti savo maisto ir energijos šaltinius, o grybai negali. Fotosintezės būdu augalai maisto gamybai naudoja anglies dioksidą, saulės šviesą ir vandenį, taip tampa ekosistemos maisto grandinės tinkamu energijos šaltiniu. Grybai negali sukurti maisto iš cheminių medžiagų aplinkoje. Vietoj to, grybelis suskaido medžiagą, kuri patenka į jos buveinę. Kai kurie grybų tipai yra parazitiniai, šeriami organizmo organizme.
Paieška
Augalai ir grybai taip pat dauginasi. Kai kurie augalai gamina sėklas, kad juos būtų galima atgaminti. Kai kurios augalų rūšys sėklose yra lipnios medžiagos, todėl jos gali prilipti prie žmonių ir gyvūnų, kurie juos plinta; kitos augalų sėklos gali būti lengvos ir aerodinaminės, kad galėtų judėti vėjo kryptimi. Žydintys augalai dauginasi, kai žiedadulkės perkeliamos iš vyriškojo kuokštelio į gėlės ar kito gėlės moterišką organą (vadinamą pistole). Grybai dauginasi per sporas, kurios yra mažos ląstelės apsauginės dangos viduje, tapusios naujais grybais.
Struktūriniai skirtumai
Augalai ir grybai turi skirtingą struktūrą, susijusią su dirvožemiu. Augalai naudoja šaknų sistemą, kuri yra sujungta su dirvožemiu. Grybai turi tik gijų, kurie prijungiami prie šeimininko, pvz., Medžio, kito augalo ar dirvožemio.